Pramogos2.lt

Buriavimas – judėjimo būdas, naudojant bures, kurios, kaip energijos šaltinį, naudoja vėją. Dažniausiai buriuojama burlaiviais vandenyje, taip pat ledrogėmis ant ledo bei vėjaračiais sausumoje.

Istorija

Egiptiečiai VI a. pr. Kr. vėjo jėgą naudojo plaukiodami Nilo upe savo plaustais, surištais iš papiruso, polineziečiai naudodavo plūdurus, kad jų kanojos su burėmis, skobtos iš medžio – pirmtakai dabartinių daugiakorpusinių laivų – greičiau plauktų. Romėnai, graikai, finikiečiai ir kinai antikos laikais toliau tobulino laivus, vėliau prisidėjo prie to ispanai, prancūzai, portugalai ir anglai. Anglijoje 1660 m. įvyko pirmoji regata tarp Karolio II ir Jorko hercogo laivų. Velso princas 1749 m. įsteigė burlaivių varžyboms Temzėje pirmąjį prizą. Šimto ginėjų taurės regata įvyko 1851 m., ją laimėjo amerikiečių laivas, taip gimė Amerikos taurės regata. XX a. pr. buriavimas buvo labai populiarinamas. Dabar buriavimas yra ir rimta sporto šaka, ir laisvalaikio praleidimo būdas. Olimpine rungtimi tapo 1896 m.

Buriavimas Lietuvoje

Buriavimas Lietuvoje nei kaip laisvalaikio praleidimo būdas, nei kaip sporto šaka nėra populiarus. Buriavimo populiarinimu Lietuvoje užsiima Lietuvos buriuotojų sąjunga (LBS). Jiems taip pat priskirta ir priežiūra Lietuvojos olimpinio sportinio buriavimo.

Lietuvoje yra mažai tinkančių buriavimui vandens telkinių. Dažniausiai naudojami ir pagrindiniai yra Kuršių, Kauno marios ir Baltijos jūra. Iš esamų vidaus vandenų tam labiausiai tinka dideli tvenkiniai ir ežerai : Plateliai, Galvė, Elektrėnų marios ir pan.

Šiandien yra kelios dešimtys jachtklubų Lietuvoje, kurie ir užsiima buriavimo populiarinimu. Jie surengia regatas įvairiuose vandens telkiniuose Lietuvoje, iš kurių pagrindinė tradicinė yra Kuršių marių regata, įtraukianti į kai kuriuos etapus ir plaukimą Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse, taip pat Galvės ežero regata ir Kauno marių regata. 

Lietuvoje mažai profesionalių buriavimo sportininkų, nors yra ir buvusių TSRS ir Olimpinių čempionų. Nėra ir tinkamos sportinės bazės, vieningos jų ruošimo strategijos.

Lietuvojos visuomenei žinomi asmenys buriuotojai yra Artūras Zuokas, Algirdas Mykolas Brazauskas, Robertas Dargis, Bronislovas Lubys ir kiti.